sustingti

1 sustìngti intr. Rtr, Š, KŽ, DŽ¹ 1. R, MŽ, Sut, N, K, M, L vėstant, šąlant, džiūstant sutirštėti, sukietėti, sutenėti: Sustingęs pienas SD459. Košelyną išnešė į pryšninkę, kad greičiau sustiñgtų Vkš. Šaltiena (drebučiai) jau sustìngo NdŽ. Žuvų jukelė sustìngus Klt. Sustìngo purvynas, jau beveik noria išdžiūt Stak. Ataušę ir sustingę klijai vartoti netinka rš. Kad kisielius išviręs gerai sustingtų, neša triskart apie triobą LTR(VšR). Teip buvo marškiniai tad sustìngę iš pūlių vienų Brs. Gal kraujas sustìngo gyslose, pasgadino Klt. Pjaujant rugių grūdai jau sustingę (kieti) būti tur TP1880,28. Sustìngo molis ir kelias pradžiūvo J. Kai purvas sustìngdavo an gruodą, tada nebereikdavo purvynės brist Skrb. Kaulan sustìngę rūbai [šaltyje] Klt. ║ sudiržti: Bulbos jau sustìngę – vakar dienos Klt. 2. BzF177, LL321 pasidaryti nejudriam, nelanksčiam, sustirti: Sustìngau, nebgaliu pajudėti Pvn. Išsigąstu, sustìngstu in akmenį, rankos nepakeliu Mlt. Iš baimės visas sustìngau Vkš. Tas vaikas sustìngęs, parsigandęs Nv. Visi vaikščiojo kaip sustìngę Trk. Kai nekušinys (nejudi, nedirbi), sustìngsti Rsn. Kojos sustingo, tartum pagaliai Žem. Rankos sustìngę nuo darbo Klt. Sustìngęs į mietą iš ligos J. Kaip vaikštinėji, tai nesustìngsta kojos Pš. Gal iš versmės – nebegaliu paeit, kojos sustìngo Kp. Sustingau stingtinai, kad pareikalavo dokumentų ant turiamosios žemės Nt. Viškum sustìngę pirštai Krs. Sustìngus gyslė Ln. Sukapojo aną [bitės]: išbalus visa, sustìngę rankos Dgč. Sustiñgs, o sėdės, lauks keleivinės (autobuso), neis pėsčias Klt. Sėdi sustìngus kuolan Klt. Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis V.Myk-Put. Visas kūnas sustìngo į kūlį BM372(Pln). Tik dabojam – kumeliotė jau stovi sustìngus, jau ana negali eit LKT353(Švnč). Pamato puikesnį vyrišką – akys sustìngsta, nė mirkčioti nemirkčio[ja] Trk. Kad gulėčia ilgiau, tai visai sustìngčia Brt. Nusigandau, kad net blusa ant nugaros sustìngo An. Ji nebebuvo sustingus kaip per laidotuves, bet nebe taip vikri ir greita kaip pirmiau Vaižg. Rodos, kad nuo šalčio sustingo širdis, atšalo meilė V.Kudir. Liežuvis tau sustings burnoje, jei tu tą žodį ištarsi J.Gruš. Sustìngau kaip žirnių kirmis J. Sustingo it mietą prarijęs VP43. ^ Kaip ir sustìngę – nėkur neina, nėko nemato Krš. Kad tau liežiuvis kuolu sustingtų̃! Ds. Kad tu sustingtum! LTR(Krk). Kogi laukti, lig kąsnys sustings burnoj?! LTR(Ds). Valgyk, kad net sukaistum, dirbk, kad net sustingtum! Skdt. Sustingsta ingis ir lovoje S.Dauk. Savi vaikai sustìngę (nieko nepadeda), nenorėk, kad svetimas būt geras Klt. Ėgu neturės tarnystės i namie da sustìngusiais nagais (nenoromis, tingėdamas dirbs) – tai prapuolei Mžš. ║ nustoti judėti, nurimti: Tyloje sustingo aikštėje išsirikiavusių dalinių gretos sp. Tėvas pasiremia ant vartų ir sustingsta rš. | prk.: Bet ji valdosi, neverkia: tai tik ta viena šykšti ašara skruosto raukšlėje sustingus V.Bub. Oras nurimo, sustingo rš. Iš čia buvo matyti sustingęs kaip veidrodis ežeras K.Saj. Ąžuolai sustingę nuo kaitros J.Dov. Ant blizgančio sniego sustingo šešėliai S.Nėr. Žodis, šypsena jam sustìngo lūpose (ant lūpų) NdŽ. 3. Grd, Mžš, Klt prk. mirti: Atsikėlę rytą senį rado jau sustìngusį Jnš. Atras sustìngusią manę katrądien Kp. Teip besėdėdama ir besibardama boba ėmė ir sustingo BsPII244. 4. prk. sustoti plėtotis, rutuliotis, nesikeisti: Sustìngti protėvių papročiuose, devynioliktojo amžiaus idėjose NdŽ. Įstatymai nėra sustingę – jie keičiami ir pritaikomi gyvenimo reikalavimams sp. Jis (darbas) pasidaro verte būdamas sustingusiame būvyje, turėdamas daiktinę formą rš. Pažangieji darbininkai jautė, kad senųjų realistų tapyba sustingo dėl menko temų aktualumo, dėl lėkšto turinio rš. Sustingo užsienio prekių mainai rš. Įvardis kas vartojamas tam tikruose sustingusiuose pasakymuose LKGI689. 5. prk. silpnai veikti, reikštis, aptingti: Mes labai sustìngę (apsileidę) Dkš. Sustìngusi jaunuomenė NdŽ.

◊ kraũjas sustìngo gýslose DŽ¹ apėmė siaubas.

\ stingti; antstingti; apstingti; atstingti; įstingti; nustingti; pastingti; prastingti; sustingti; užstingti